Tu stovi prie sienos nusisukęs į ją
Tavo rankos nuleistos ir galva kruvina
Tu prisieki tik sau gyveni ta mintim
Tavo svajonės apviltos pilka ateitim

Pažiūrėk jau rytas arti
Ir nežinai kur dabar esi
Norėtum atsitiest
Bet jėgų neturi

Bėgai vienas į tamsą, gūžeisi kampe
Tavo mintys klajojo amžinybės laike
Nesustojai ties kryžkele, netylėjai tyloj
Gyvenai ir miegojai amžinybės tamsoj

Pažiūrėk jau rytas arti
Ir nežinai kur dabar esi
Norėtum atsitiest
Bet jėgų neturi