Kai į dangų pažiūrėjau, skaisčią saulę pastebėjau.
Nukabinti panorėjau, ir parnešt greičiau skubėjau.
Tau ją dovanot, kad ji šviestų tik tau, mieloji,
Kol yra drąsos, kad sunku nepagalvojau.

Tai tik pradžia, keliauju kalnuose,
Ir rankose tau saulę nešiu,
Suklupsiu, sudegsiu, bet saulės neišmesiu,
Kol gyvas stengsiuos parnešt... Parnešt...

Kai iš ryto atsikėliau saulė dar šalia gulėjo,
Taip norėjau, kad neužgestų, bet ji jau nebespindėjo.
Pagailėjau jos ir į dangų grąžint skubėjau,
Kol yra drąsos pakabinti atgal reikėjo.

(2 kartus.)
Tai tik pradžia, keliauju kalnuose,
Ir rankose tau saulę nešiu,
Suklupsiu, sudegsiu, bet saulės neišmesiu,
Kol gyvas stengsiuos parnešt... Parnešt...