Tuomet kai sapne Tave pamačiau,
Ar Tu tikra? Net nesupratau.
Juk mūsų istorija filmo verta,
Tu mano pradžia, o aš pabaiga.

Bet aš negaliu tylėt,
Negaliu tik laukt ir liūdėt,
Mano dienos, kuriomis aš džiaugiuos,
Skirtos Tau, kai Tavęs vėl ilgiuos.


Mūsų dienos per trumpos, ir aš nenoriu matyt tavų ašarotų akių

Aš noriu skrist per pasaulį ir Marsą pasiekt,
Keliaut tolyn į rojų žvaigždes ten paliest,
Tik pasakyk ar Tu nori žengt pirmyn kartu,
Nedvejok aš Tau ranką savo tiesiu... tik nedvejok ir nebijok...
Tik nedvejok ir nebijok...


Tada kai tu išėjai, viskas nutilo,
Ar tikrai širdyje tavęs nebeliko?
Aš negaliu tylėt,
Negaliu tik laukt ir liūdėt,
Mano dienos, kuriomis aš džiaugiuos,
Skirtos Tau, kai Tavęs vėl ilgiuos.


Aš noriu skrist per pasaulį ir Marsą pasiekt,
Keliaut tolyn į rojų žvaigždes ten paliest,
Tik pasakyk ar Tu nori žengt pirmyn kartu,
Nedvejok aš Tau ranką savo tiesiu.
Ir pasaka ši nesibaigs
Šį kartą viskas bus kitaip,

Mūsų dienos per trumpos, ir aš nenoriu matyt tavų ašarotų akių


Aš noriu skrist per pasaulį ir Marsą pasiekt,
Keliaut tolyn į rojų žvaigždes ten paliest,
Tik pasakyk ar Tu nori žengt pirmyn kartu,
Nedvejok aš Tau ranką savo tiesiu...

Aš noriu skrist per pasaulį ir Marsą pasiekt,
Keliaut tolyn į rojų žvaigždes ten paliest,
Tik pasakyk ar Tu nori žengt pirmyn kartu,
Nedvejok aš Tau ranką savo tiesiu... Tik nedvejok ir nebijok...
Tik nedvejok ir nebijok...