Rudenio vėsoj, lapų žaisme ilgiuosi tavęs,
Mano neviltis sustingo veide.
Dangaus gilumoj, lango stikle matau aš save,
Taip norėčiau jausti tave.

Būsiu, lyg šešėlis, lyg ruduo pašėlęs.
Vėju tau kalbėsiu, lietumi pravirksiu.

Žodžiai nepadės jau, skausmo nebeslėpsiu
Dėl praėjusių dienų, kur mes kartu
Švelniai prisiglausiu, viską tau atleisiu –
Mes juk turim būt kartu.

Vėl diena kaip daugelis kitų,
Nerimas sukausto - aš kenčiu,
Bet kodėl mano laiškai,
Kurių tu neskaitai,
Primena tave man, kaip ir tie sapnai.

Kai verks lietum dangus,
Liūdnas ir niūrus -
Tavęs aš lauksiu.
Kai pasitrauks naktis,
Tyliai rytas švis-
Tavęs neteksiu.

Kai verks lietum dangus,
Liūdnas ir niūrus -
Tavęs aš lauksiu.
Kai pasitrauks naktis,
Tyliai rytas švis-
Tavęs neteksiu.

Pilkos gatvės
Liūdnos mintys
Užlieja mus
Pritemdo akis
Ir jausmus.

Bėgant laikui
Keičias žmonės
Ir nežinai
Ar jų širdyse
Dar tamsa.

Ar tu gali man ištarti žodžius?
Kurių taip laukia kiekvienas žmogus.
Ar tu gali sau ištarti myliu?
Juk tai nėra sunku.

Neskubėki išeit
Nebijoki suklyst
Juk tu žinai
Viskas pasikeis
Tik bandyki ištart
Nenuvilk.

Ar tu gali man ištarti žodžius?
Kurių taip laukia kiekvienas žmogus.
Ar tu gali sau ištarti myliu?
Juk tai nėra sunku.

Ar tu gali?

Ten, kur dangaus rausvi skliautai,
Pievoje klaidžioja drugiai.
Jiems skirta tiktai viena diena
Būt drauge.

Ar širdžių plakimą jų girdi?
Saulės spinduliuos su jais žaidi?
Kai tik pievoje atslinks naktis -
Jie išskris.


Drugeliu plasnot per naktį,
Klajot tamsoj, tavęs nerasti
Ir sudegt liepsnoj šią naktį.

Drugeliu plasnot per naktį,
Klajot tamsoj, tavęs nerasti
Ir sudegt liepsnoj šią naktį -
Man lemta iškęsti,
Tik šią naktį...

Pasakom gražiom tikėjau kol maža
Žaisdavau kieme,
Ir gulėdama aukštoj žolėj skaičiau apie
Princesę ir princą, meilę ir ryžtą
O tai rodos buvo taip nesenai...

Žiedlapiais snigs manam kieme,
Tyliai lengvai suksis lyg gražiam sapne.
Žiedlapiais snigs mano baltame sode,
Švelniai lengvai prisilies prie manęs
Kaip vaikystės kieme.

Bėgančios kelio juostos
Besikeičiantys vaizdai
Stiklas lašais nuklotas,
Jau ruduo
Radijas groja dainą,
Dainą is mūsų praeities
Viską jau užmirsau ,bet dar giliai


Širdy,prašau tik leisk man būti,
Būti šalia
Ir nors vienai minutei,
Jaustis mylima
Prašau tik leisk man būti,
Tavo glėbyje
Ir nors vienai minutei
Nuskęst, numirt, sudegt.