Aš tik šešėlis to, kuriuo kadais buvau
Iš kur tos ašaros apkartusio lietaus?
Nutolus nuo namų
Nešiotis visa tai sunku
Per daug stipru

Jaučiuosi atitrūkęs nuo karčios tiesos
Lyg niekada nebūčiau ruošęsis kovot
Pasimetęs tarp jausmų
Praeity savų klaidų ieškoti noriu

Meilė kartais žeidžia, jeigu jos per daug aplink
Nors širdis ir plyšta, vieną jausmą pasirink
Ženklai parodys kelią, paklausyki būtinai
Meilė kartais žeidžia mirtinai

Aš tik dalelė to, kuriuo kadais buvau
Kaip išlipt iš šios duobės aš nežinau
Anksčiau džiugiai šypsojais
Dabar, mane išvydus, liūdna tau

Aš nežinau, ką pasirinktum tu pati
Ar nematai, kad ši našta man per sunki?
Kur bepasukčiau šiam kely
Pralaimėjimas visai arti

Meilė kartais žeidžia, gali būt, kad kruvinai
Ji privers kankintis ir maldaut, ir rėkt ilgai
Tegul kaunas savo rankom ir gyventi amžinai
Meilė kartais žeidžia mirtinai

Meilė kartais žeidžia, ji meluot privers tikrai
Meilė kartais žeidžia, negali suprasti tai
Nors negyvenk, nors nekvėpuok
Suras vis tiek jinai
Meilė kartais žeidžia
Mirtinai...