Tau nesvarbu bemiegės mano naktys,
Stoviu viena, žiūriu į tuščią gatvę.
Lyja lietus, už lango žaidžia šviesos,
Tu negrįžai, žinok: elgiesi lyg plevėsa.

Tavo draugai seniai namuos užmigo,
Kur tu esi? Gal dar viena užkibo?
Man jau gana, renkuosi savo daiktus,
Mano kojų čia daugiau nebus niekada.

Tu ne koks toreadoras,
O aš – ne skuduras raudonas
Ir mūsų meilė – tai ne korida,
Kur nelygi kova.
(2 k.)


Aš nekenčiu jokių čempionatų,
Vyrai per juos merginų nebemato,
Jiems kamuolys atstoja visą meilę
Ir nesvarbu, kad mūsų kojos dailios.

Aš nekenčiu kompiuterių žaidimų,
Vyrai per juos praranda suvokimą,
Kad šalimais yra gyva būtybė
Ir kuriai labai svarbi yra realybė.

Tu ne koks toreadoras,
O aš – ne skuduras raudonas
Ir mūsų meilė – tai ne korida,
Kur nelygi kova.
(2 k.)