Supa vėjas atgimusį medį
prie namų, prie namų.
Tu palieski ranka mano petį-
man labai neramu.

Tu padėk ant peties man ranką-
mes pasieksim žvaigždes.
jos žiiūrės pro skausmingą langą
ir ilgai neužges.

Žiedas skleidžiasi žydi ir krinta,
o žvaigždė niekados.
Reikia saugoti meilę brandintą
kančiose ir žieduos.

Ji neturi nuvysti, sudegti
nusigandus tamsos.
kol žvaigždė spinduliuos per naktį,
širdys erdviai alsuos.

Eisim mes į žvaigždėtą tolį,
ir žvaigždė palydės.
Ji liepsnodama mums nupuolė
ant širdies...