Laukia liepos sustoję ant kranto,
kada luotas į uostą sugrįš.
Karalienė per ežerą brenda,
rodo kelią balsu jai baublys.

Brenda ji per Šventapetrio rūką,
sudraskytus skenduolių tinklus.
Daugio sūnūs po vandeniu klūpi,
laukia, kas juos įleis į namus.

Kai, dangau, nusileisi prie kelio
atsitūpęs ant Daugio strėlės,
mes sulauksime grįžtant karaliaus
ten, kur miestas iš Dievo raidės.

Laukia Guoba, Šermukšnis ir Žaibas,
Abista ir Suvingis kartu.
Nuo Maldzytkalnio atplaukia laivas –
Dievo tarnas tenai prie irklų.

Plaukia laivas virš aikščių ir bokštų,
virš Onos Šventosios gaisrų,
viršum miegančio rabino skruostų,
virš dienos, virš nakties, virš Daugų.

Kai, dangau, nusileisi prie kelio
atsitūpęs ant Daugio strėlės,
mes sulauksime grįžtant karaliaus
ten, kur miestas iš Dievo raidės.

Iš Dievo raidės...