Mirusiu Keliu Atgal

Vėl bundu iš liepsnų
Iš pasaulių netokių tikrų
Kur tas kelias veda
Kurį juntu tą akimirką

Kai akys dar nesimerkia
Kai protas dar nešviesus
Kai kūnas sapnų nepalikęs
Kai mintys šaukia – Pakilk

Vėl bundu iš po žemių
Nejaugi trumpam buvau dingęs
Negi mirtį glamonėju
Jai nežinant

Kai akys dar nesimerkia
Kai protas dar nešviesus
Kai kūnas sapnų nepalikęs
Kai mintys rėkia – Pakilk

Vėl bundu iš purvų
Iš puvenų ir parazitų namų
Kitaip nei anąkart
Kaip Saulė dar kilo

Kai akys staiga atsimerkia
Kai protas neranda kur esąs
Kai kūnas šiurpais nusipurto
O mintys dar klykia – Pakilk

Galbūt per vėlu, jau,
Per ilgai glosčiau aš mirtį
Gal todėl ji pabudo ir
Nagais išrovė man širdį

Klykia dar mintys, Pakilk,
Nes bus per vėlu.