Leisk nors trumpam dar pasimiršt
dar su tavim pabūti noriu
to jausmo nepavyks ištrint
nes juk ne aš ji sugalvojau

tavo akys noriu paskęst jose
taip noriu pasiklyst tos sielos gelmėse
kvepuoju oru kurį iškvepi kai šypsais
taip noriu pasakyti daug ką bet neišdrįstu

ir rodos nepavyktų rasti tinkamų žodžių
jaučiu širdies plakimą tavo kūną užuodžiu
primena tūkstantį rožiu iš gražiausių sodų
eit į tave nepavargau nenusibodo

gal būt ir mes gėlėm pavirsim
bet esu tik žmogus noriu mylėti kol numirsiu
i viršų kilsiu dainuosiu apie tikrą jausmą
kai tau bus liūdna tyloj išgirski mano šauksmą

paliek per sausrą visai išdžiuvusią žemę
kuriai tereikia tyro lašo ir ji vėl gyvena
te neša laimę aplink margi drugiai
atėjom į pasaulį būt meilės vaikais

tikros tiesos vaistais išgydyk mano širdį
kuri jau taip senai beldžiasi bet nieks negirdi
ji šviesa spindi tenori išsiveržti lauk
pamečiau raktą atidaryk duris prašau

Leisk nors trumpam dar pasimiršt
dar su tavim pabūti noriu
to jausmo nepavyks ištrint
nes juk ne aš jį sugalvojau