By lightning conceived was I
The stars above became my eyes
Hvergelmir flows in my veins
My hair the mist across the never ending nameless lake
By womb of soil, the moist of dew
Born when sun was high, the day was new
And the raven soared high up in clear sky
The lamb will speak to you, when your heart is pure
And you were made by
Mother Earth, Father Thunder
This heart winged, I am eagles son
Through storm and spite, untouched, it is pounding on
This sword, forged in fire and ice
The runes that trail its blade can be seen but by my two eyes
As if written in the snow, the lies, shall melt away
By the wheel of sun to cross the sky this day
Shadows may lay heavy upon the earth
But the truth, cut deep in stone, will last
Till the heavens comes tumbling down upon this world
Suprantu tokį požiūrį... Tačiau tokiais atvejais aš visada sakau bandyti žiūrėti į šviesiąją pusę. Geriau džiaugtis, kad buvo, kad teko pabūti koncertuose (jei teko), o neliūdėti, kad išėjo (ar neužsibūti su mintimi per ilgai, kad išėjo).
O man dabar ir a-ha asocijusis tik su tamsa. Daugiau koncertų nebus. Arba ryšis kam nors panašaus kaip Ozis. Diagnozė ta pati. Tai darosi sunku klausyt savo mylimiausių. O ir šiaip niūrios mintys apnikę
Niekada normaliai taip ir nepanagrinėjau jų muzikos, apart visiems žinomų pasaulinių hitų nelabai ką žinau apie juos, bet music'e jie ganėtnai mėgstami, tai vis nugirstu ir kitas dainas, kurios sufleruoja, kad galbūt jie daugiau nei tik hitai.
Gaila. Man Minor Eart | Major Sky patiko būtent tos, sakykim, niūresnės, dainos. To Let You Win, Little Black Heart, Thought That It Was You, I Won't Forget Her tikrai yra labiau nei titulinė ar Summer Moved On. Gal todėl, kad taip ir nenugrotos.
Nenormaliai laukiu naujo Paradise Lost albumo. Liko 49 dienos pagal Spotify skaičiuoklę. Labai smalsu ar visas bus toks geras, kaip du išleisti singlai.