jiems nereikia nei rūbo nei stogo
jiems netrūksta nei juoko nei laiko
ir jiems viskas kitaip atrodo
dar jie sako neturi saiko
jie gyvena kažkur tarp mūsų
neskaičiuoja dienų nei metų
kada nors ir aš toks būsiu
tiek turėjęs ir tiek netekęs
dar ilgai susikibę jie stovi rankom
bando nuvyti ryto baimę
dar ilgai juos svaigina jūros bangos
dar suranda savo laimę
jų nepastebi nieks nemato
neatidaro durų
ir neįpila nieks arbatos
gal nenori o gal neturi
jie gyvena kažkur tarp mūsų
gal praeina dabar pro šalį
kada nors ir mes tokie būsim
jei dar būti kažkuo galim
dar ilgai susikibę jie stovi rankom
bando nuvyti ryto baimę
dar ilgai juos svaigina jūros bangos
dar suranda savo laimę