Aš dulke pakelės pilka buvau,
Tu lepinais manam švelniam glėby,
Savo kieta širdim,
Bandei mane tu sužavėt.

Nakty lyg ledas tu šalta buvai,
Dienoj liepsnojai savo artuma,
Dienoj buvai manoi širdy,
Nakty buvai man svetima.

Ne tavo aš,- ne mano tu,-netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Ne tavo aš,-ne mano tu,- netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Ne tavo aš,- ne mano tu,-netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Tau ne mane,- ne man tave žavėt…


Skraidino mane vėjas, per laukus
O tu viena palikus pakelėj,
Vyleis savoj širdy,
Kad su lietum sugrįšiu vėl

Ir aš kuždėjau tau, kad sugrįžtu,
Kai grįžti lems namo, klaikus lietus
Tačiau giliai savoj širdy,
Seniai palaidojau jausmus.

Ne tavo aš,- ne mano tu,-netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Ne tavo aš,-ne mano tu,- netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Ne tavo aš,- ne mano tu,-netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Tau ne mane,- ne man tave žavėt…

Pamirškim vienas kitą,- aš tavęs labai prašau,
Tai bus ir tau ir man žymiai geriau,- Tiktai geriau…

Ne tavo aš,- ne mano tu,-netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Ne tavo aš,-ne mano tu,- netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Ne tavo aš,- ne mano tu,-netavo aš, ne mano tu,
Ir mums nepakeliui…
Tau ne mane,- ne man tave žavėt…