Būk žmogus, nuo vaikystės vien girdžiu, tu būk žmogus,
Tik būk vyras - man kartoja tėtė, dėdė ir kaimynas,
Nesikeik ir išpažinties nueik,
Nerūkyk, jei nenori pirma laiko atgailaut,
Bet į viską nusispjaut.

Nes tik blogiems berniukams viskas,
O ar tiems geriesiems liks kas,
Kam vedybiniame guoly reikalingi angelai?
Tegul šventuoliai gauna dangų,
Mes jaunystės laiką brangų,
Švęsim, nes po to bus per vėlai.

Tik negerk, nuo vaikystės kala man, tik tu negerk,
Tik nesivelk, kai muštynės, geras būk ir nesivelk,
Mandagus, būk išauklėtas žmogus,
Būk ramus, jei nenori šunims šėko eiti pjaut,
Bet į viską nusispjaut.

Nes tik blogiems berniukams viskas,
O ar tiems geriesiems liks kas,
Kam vedybiniame guoly reikalingi angelai?
Tegul šventuoliai gauna dangų,
Mes jaunystės laiką brangų,
Švęsim, nes po to bus per vėlai.

Mandagus, būk išauklėtas žmogus,
Būk ramus, jei nenori šunims šėko eiti pjaut,
Bet į viską nusispjaut.

Nes tik blogiems berniukams viskas,
O ar tiems geriesiems liks kas,
Kam vedybiniame guoly reikalingi angelai?
Tegul šventuoliai gauna dangų,
Mes jaunystės laiką brangų,
Švęsim, nes po to bus per vėlai.

Nes tik blogiems berniukams viskas,
O ir tiems geriesiems liks kas,
Naktimis aidės tyrų širdžių aidai tokie vieni,
O mums skirtą žemės rojų, susikursim per rytojų,
Nes į dangų jau pateksim per seni.