Andai sutemo,
Ir buvo tamsu.
Tuomet Niekas tarė
Žiogo balsu:

Eime paklausyti –
Sutemos gieda,
Mažas žmogau,
Ar girdi bulvės žiedą?

Dar Niekas tarė:
Gandras yra
Dangaus baltumo,
Dangaus baltumo,
Žemės juodumo.

O kartais rausvas,
Lyg kažkada
Nuplaktas buvo
Žydinčia radasta.

Afrikon jis skrenda –
Viršum piramidės,
Gerai dar, kad grįžta
Nepasiklydęs...

Ak, radasta!
Skaisti radastėlė,
Po langeliu supas,
Visa rausvutėlė!

***
Teksto autorius: Sigitas Geda