Šiandieną mus lietus užklupo nelauktai
Garuoja gatvės tartum vonios,
Nuo rūpesčiu apglamžytais veidais,
Po skėčiais slėptis skuba žmonės.
O mudu vidury baltos dienos,
Ilgai sau vietos nesurandam.
Ir pasislėpt greičiau nuo darganos piktos,
Mes į palėpę seno namo lendam.

Priedainis:
Čia kiaurą dangų mums atstos, voratinkliais apaugę lubos,
Ir tik gaivokas bučinys sušildys tavo nekalčiausias lūpas.
Suskilusiam lange pagavęs musę džiaugsis juodas voras,
Dabar žinau, kad nieko nėr geriau už darganotą orą.

Nebežinau kodėl man šitaip norisi vėl
Su tavim per visą dieną dūkti.
Tarp sienų keturių su kiauru stogeliu,
Po kojom žemė rodos ima suktis
Į vieną pusę neša mus abu,
Likimo rato karuselė.
Mes vieną norą šiandien turime abu,
Kad tik lietus tas nepaliautų šėlęs.