Mes taip nedrąsiai ieškojom visko,
kas mudviem šiandien gražiausia liko.
Tarytum paukščiai į mūsų žemę
plasnojo žodžiai laisvi nuo melo.
Ir ėmė tirpti tyla ir sniegas,
kadais pastatę tarp mūsų sienas,
ir vėl švelnumą dalijo dienos,
ir buvom dviese, jau ne po vieną.

Nieko brangesnio nėra
kaip tavo meilės žodžiai, sušildantys mane,
ir šis pasaulis tuščias man būtų be tavęs
vienatvės pilnas...
Laiką skaičiuoju tavim,
jei tu toli, man rytas prasideda naktim,
jei tu šalia, užlieja ramybė ir šviesa,
ir man taip gera.

Bet buvo laikas, kuris mėgino,
jausmus kas dieną melu klaidino,
o mes tikėjom ir vėlei klydom,
ant neteisingo likimo pykom.
ir vieną dieną dangus aptemo,
ir mes ieškojom iš naujo kelio,
kol mūsų širdys kažką suprato,
ir akys mūsų staiga pamatė.

Nieko brangesnio nėra
kaip tavo meilės žodžiai, sušildantys mane,
ir šis pasaulis tuščias man būtų be tavęs
vienatvės pilnas...
Laiką skaičiuoju tavim,
jei tu toli, man rytas prasideda naktim,
jei tu šalia, užlieja ramybė ir šviesa,
ir man taip gera.

Jeigu viena diena gali pakeist kažką,
visko netekt galiu tavęs dar prašysiu likti kartu
metai lėtai tekės,
sunkūs laikai išblės
juoksis dangus aukštai
mūsų meilė žydės vėl baltai.

Nieko brangesnio nėra
kaip tavo meilės žodžiai, sušildantys mane,
ir šis pasaulis tuščias man būtų be tavęs
vienatvės pilnas...
Laiką skaičiuoju tavim,
jei tu toli, man rytas prasideda naktim,
jei tu šalia, užlieja ramybė ir šviesa,
ir man taip gera.