Nereikia maršų, šypsenų dirbtinių
Nualinančio sielą žodžių tvano –
Tik šilumos,
Tos nemeluotos ir kuklios,
Kuri nedrąsiai klaidžioja tarp mūsų.
Gyvenimas jau gniaužiasi spyruoklėn
Ir viskas taip arti, arti –
Ištiestum, rodos, ranką ir
Pajustum kažkieno patiklų petį:
Staiga suskiltų gatvės grindinys
Ir žydinti ieva išaugtų...
Ieva, Ieva, Ieva...