Šiandien taip elegantiškai sninga
Krenta žemėn medžių žiedai
Panašiai mano meilė dingo
Su visais visais pažadais


Dar tada, kai pavasaris trankės
Visom upėm grūdos ledais
Mirė meilė ant svetimo rankų
Išvadinta gražiausiais vardais

Kažin kam sužaliavo parkai
Korės mėnesis naktį vėlai
Mano meilė užtroško iš karto
Lyg auksinė žuvis po stiklais

O dabar elegantiškai sninga
Krenta žemėn medžių žiedai
Panašiai mano meilė dingo
Su visais visais pažadais


Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais
Kaip mergaitė iš baimės pabąlo
Apsimainiusi aukso žiedais

O dabar elegantiškai sninga
Krenta parkuose medžių žiedai
Tik netyčia ta meilė dingo
Su visais visais pažadais

O dabar elegantiškai sninga
Krenta žemėn medžių žiedai
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais visais pažadais

Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais pažadais

***
Tekstas Antano Miškinio