Vėl naktis, tamsa apgaubia mus, paslaptis sugrįžta į namus
Tu šalia, esi tokia drovi, kortos gal atskleis mums likimus
Bet kodėl per mąža man tavęs
Trokštu vėl bučiuot tavas krūtis
Tu degi ir šnabžda lūpos vėl
Gal dabar suprasiu?

Ir kai jausmai tavy pabunda
Kai juos atrasi savyje
Paslėpt norėčiau aš tave po skraiste
Mes nuogi lietuje...

Aš galiu tau viską atiduot, aš galiu tau viską paaukoti
Švieski man kaip mėnuo naktyje, švieski man, nes negali sustoti
Aš žinau, šią naktį vis vien, tu ateisi ir liksi lyg ryto
Tavo kūnas kalbės už tave, gal dabar suprasiu