Patylėk ir sulaikyk
Kol vidaus garsai apakinę kantrybę
Prakalbinę dorybę
Šilti veidai, be sąmonės svyruoja
Skambesiai, vėl primena tiesą
Suprask!

Kur upėse skandinasi paauglystė
Jie minioje, džiaugiasi vienatve
Vis nyra artyn šviesos
Vis smaugiasi vilties posmais

Bet ji bėga ir tolsta
Kol tu lieki kur esi, kur buvai
Beprasmybė tampa kūnu
Viltis neša minčių eiles
Eiles!

Atsisukęs į save
Kildamas ir plėšydamas į skutus
Smurto krantuose tyla
Suprantanti kur tavo vieta - gailestis ir malda

Smurto krantuose tyla!

Savo prakaituotą snukį lupdamas
Tavo ištinę, pasruvę akių vokai
Pūliais išputojusios odos vagos
Simetriškai išskaptuotos pelnytai

Surasiu tave kiek tik bangos nuneš
Nes jau nebesvarbu, kiek manyje skilusių dalių
Naivumo kelio pradžioje
Visada tikėsiu, kad galėjau tau padėti