Gimstam mes po vieną visi
Per maži suprasti lemtį. Mirštam ir paliekame vėl vieni. Žmonės
mes tokie vieniši
Tad laikykimės arti Nelengvam gyvenimo kely. Nelaikyk (nelaikau) pykčio savoj širdy
Ir vaikystė bels į duris...
O
brolau
brolau
Mums dangus pusiau
Viskas kaip seniau
Mano brolau
mano brolau...
Sėkmę sugavau
Ir padalinau
Man ir tau
man ir tau
Mano brolau... Metai
paukščiais jau paleisti
Skrenda
lekia tik pirmyn
Laiko sustabdyt nebegali. Rodos
dar tik vakar maži Lakstėm pievomis basi Ir šypsojomės
kas benutiks... Nelaikyk (nelaikau) pykčio savoj širdy
Ir vaikystė bels į duris...
O
brolau
brolau
Mums dangus pusiau
Viskas kaip seniau
Mano brolau
mano brolau...
Sėkmę sugavau
Ir padalinau
Man ir tau
man ir tau
Mano brolau...