Štai čia, pačiam vidury, lauko gale prie tako,
Šakos veja kelius kiek pasaulis mato,
Tai medis, iš kurio prasideda tavasis kelias,
Sustok, įsiklausyk, šaknys kankliais velias....

Sakalo vaikai, pakils į dangų juodą skrist ….
Sakalo vaikai, pakils į dangų, saulė švis ….
Sakalo vaikai, pakils į dangų, sparnai iš rankų….
Sakalo vaikai, sakalo vaikai…..

Tai čia, pačiam vidury, kelio pradžioj, prie tako,
Sapne, tai ko tu klausei, viską jis atsakė,
„Prisėsk, savo kelionę man palik“, jis sako,
Pažvelk, tik paklausyk tai bitėmis dūzgia šakos,

Sakalo vaikai, pakils į dangų juodą skrist ….
Sakalo vaikai, pakils į dangų, saulė švis ….
Sakalo vaikai, pakils į dangų, sparnai iš rankų….
Sakalo vaikai, sakalo vaikai…..

Tai ten, kelio pradžioj, pasaulio vidury,
Sustok, jei užklydai, lauko pakrašty,
Radai, ko neieškojai, ko nesupratai,
Pažvelk pačion viršūnėn, tai sakalo vaikai...