Aš keliu aukso taurę
O, Chaoso nuotaka!
Mano kraujas - gyvenimas mano
Atiduotas visatai, atiduotas tau
Ar girdi, kaip nutyla širdies plakimas
Dulkės be gyvybės
Vejai, neškit jas į piramidžių miestą
Ir te bedugnės sargai
Atveria jums kelią
O, prakeiktoji!
Akys žvelgia gašliai į begalybę
Aš išraunu meilę iš širdies
Paskęsdamas malonumų šventovėje
Tu suteiki turtus ir šlovę
Ir vis tik esu dulkė tarp dulkių
Išnykęs eone
Nematomojo rankose virtęs pelenais
Virtęs dulkėm
Ir visa tai tampa neapykanta
Ir visa tai tampa malone
Nes tai mano kelias
Kelias nežinomas tau
Kaip nežinomas ir Chaosui
Pabaigoje ir pradžioje
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.