[1]
Žinai, vis dar tikiu geras grįžta geru,
Ir nesvarbu ar mes po vieną ar būsim po du.
Su polėkiu ir polinkiu tiesiog sukti ratus,
Atsitiesk atgal kol dūmai kutena padus.
Kol šitos gatvės serga ūkanotu gaudesiu,
Kol naktys slepia dieną po žvaigždėtu audeklu,
Kol mūsų laivas plaukia vientisa upės vaga,
Kol mano bokšto sienos mano tobula rasa.
Ir taip kiekvienas nešam savo kryžių,
Tarp savo kryžkelio, tarp savo sutemų ir ydų.
Ir aš ramus, kol kojos neša į namus,
Kol prieš akis akių dangų ramiai plėšo mano jausmus.
Kryžiuojasi ir pinasi, papildo ir audžia,
Nuvalkiota tiesa ką reikia nutašo ir spaudžia.
Pasverk vidinį aš arba kažkas arba niekas,
Pasverk laiką – arba dabar arba niekad!

[Priedainis]
Ar kas pasikeis jei dingsiu iš čia,
Jei balsas nurims gatvių triukšme.
Ir žingsniai tie, kuriuos turėjau nueit,
Ar kas pasikeis jei juos kitas nueis.

[1]
Savi tarp svetimų, įpratom keisti škūrą,
Ir visos šitos dienos primena svingerių klubą.
Kai supranti, kad suvartoja tavo visko esmę,
Arčiau atomazgos ir tu įgausi dulkės prasmę.
Parodyk tą kuris sakė bus lengva,
Vienus nupigino, kitiems suraitė aukso vertę.
Laukymė kur svarbiausia hata ir gelda,
Kur nusavintas laikas tave parduoda ir perka.
Sarkazmas, nukreiptu veidu į audrą,
Nustekena stuksenant į paskutinį aukštą.
Pilnas tuštumos anglai besijuokiant mirčiai,
Kai lieka sprindžiai to ką išmatavo žingsniai.
Per daug tingiai įtraukia sielos vingiai,
Atrodo pinkliai, o gal jausmai beginkliai.
Ir kas iš tavo blizgesio ar truputėlio aukso,
Kai nėra tų kurie sunkiom akimirkom išklauso.

[Priedainis]
Ar kas pasikeis jei dingsiu iš čia,
Jei balsas nurims gatvių triukšme.
Ir žingsniai tie, kuriuos turėjau nueit,
Ar kas pasikeis jei juos kitas nueis.