Urielio vardas galėjo kilti iš pranašo Urijo vardo. Hebr.Uriel – „Dievas – mano šviesa“, tai vienas iš septynių šventųjų angelų stovintis „virš pasaulio ir virš Tartaro“ (apokrifinė Enocho knyga 20:2). Toje pačioje knygoje sakoma, kad Viešpats jį paskyrė vadovauti visiems dangaus šviesuliams (75:3). Todėl būtent Urielis lydėjo Enochą klajonėse po dangų ir pragarą. „Enocho knygoje“ šis arkangelas vaizduojamas kaip mokytojas, atskleidžiantis visatos paslaptis (72-80); šia prasme jo vardas buvo naudojamas ir viduramžių amuletuose. 

Manoma, kad Urielis atnešė į žemę dieviškąją discipliną – alchemiją, kad jis davė žmogui Kabalą (nors kiti šaltiniai teigia, kad šį raktą į mistinį šventraščio interpretavimą dovanojo Metatronas). Agados tradicija, siejanti Urielį su ugnimi ir šviesa, skiria jį pirmosios (saulėtosios) savaitės dienos globėju, skiria jam atsakomybę už žiemos šilumą. Draidenas „Nekaltumo būsenoje“ rašo, kad Urielis nusileidžia iš dangaus ratuose, kinkytuose baltais žirgais.