Nužydėjo gėlės, žiemos nesulaukė
Trūko dėmesio ir šilumos
Kai mėtytos, vėtytos šiaurinio vėjo
Kambary pritrūko spindulių saulės
Ir jos savo mintim - ne čia
Kai užsidaro žiedai nakčia
Ir stebi mėlyną dangų
Ir gaudo orą pro stiklą
O jos kasdieną svajojo apie tą didelį sodą
Laukinį vėją, kad žiedlapius liestų
Ir šaltinį tyrą vandenio šalto
Pavirst į amžiną žiedą, kur nenuvysta
Duok jom dar jėgų
Duok jom dar jėgų
Prašau duok jom dar jėgų
Duok jom dar jėgų
Uždaram pasauly sezoninio džiaugsmo
Jūroj nerimo ir tuštumos
Kai ratais vedžiojamos saviapgaulės
Savyje surado truputį jėgos
Jom to pasaulio per mažai
Tu gilų miegą pamiršai
Tą patį mėlyną dangų
Anei to oro per stiklą
Daddy Was A Milkman apie šią dainą:
Žmogus - tarsi gėlė. Pastaruosius metus mes kaip tie augalai ant palangių, gyvenimą stebim pro stiklą. O juk ir jiems, ir mums reikia gryno oro ir dienos šviesos, tik kam tiesiogiai, o kam - visomis prasmėmis.
Jau ne pirmas ruduo moko, kad gebėti atrasti džiaugsmą ir tam tikra prasme nenuvysti yra beprotiškai svarbu. Kažkaip tam reikia vis daugiau pastangų.
Topai ir rinkimai:
Music.lt TOP 30 - Savaičių tope: 12, aukščiausia vieta: 11
Vis dėlto dar ne viskas man veikia. Komentarą lyg ir parašiau, bet jis nepasirodė, pranešimas, kad parašiau komentarą – irgi. Nu OK... O buvo taip, kad orint atvert music'ą man pasirodė pranešimas, kad svetainė negali užtikrinti saugaus ryšio
Aš tai dabar jaučiuosi, lyg man būtų uždėtas limitas, kiek galiu naudotis music'u. Nes atrodo, prisiliesiu prie kažko ne to ir išmes mane kokiai savaitei, kaip jau yra padarę. Bet iš dalies gerai tokia pertrauka - daugiau laiko kitiems dalykams