Bekraštėj liūdesio dykroj
Ištroškę vėjai meldžiasi tyliai
Renku nevilties aš šukes
Iš jų pastatysiu neįžengiamą pilį

Išalas smelkias į kūną
Šiaurės kryptim sniego debesys slenka
Sugrubusiais pirštais gyvybę nešuos
Į nesibaigiančios žiemos žiemos rūmą

Aš dūstu, aš dūstu, aš dūstu...
Likimo akmuo slegia krūtinę
Negandos paukštis skleidžia sparnus
Apgaubia mane tamsa begalinė

Aš kaltas, aš kaltas, aš kaltas...
{ats savo rankomis viską sugrioviau
Kaltė tarsi liūnas traukia žemyn
O man šitaip reikia tos žemės po kojom

Kaip rasti kelią atgal
Aš aklas paklydęs nakty
Viltim tarsi deglu patamsy šviečiuos
Tik ji vis dar dega many...