Kiek danguj žvaigždžių žemėj tiek širdžių
Kiek klaidžių kelių jūroj tiek bangų
Ir kuriuo keliu eiti aš turiu
Kad tave sutikčiau pasakyk meldžiu
Pasakyk prašau kas aš ir kur esu
Kai tavęs ieškojau kėliaus ir klupau
Kai širdis pravirko tave pažinau
Atsivėriau meilei kančią sutikau
Pailsėjau laimėj keliavau toliau
[Pried.]
Ir meldžiu tave jei pasiklysiu aš kely
Nepalik, neapleisk manes
Jeigu per mažai myliu, gal todėl per daug kenčiu
Tu lydėk mane tavim tikiu
Kai kalbi tu man aš tave girdžiu
Rodai kelią man į tave einu
Pasakyk žmogau kas yra brangiau
Už gyvenimą kurį jis duoda tau
[Pried.]
Ir prašyk tada jei pasiklysi tu kely
Nepalik, neapleisk manes
Jeigu per mažai myliu, gal todėl per daug kenčiu
Tu lydėk mane tavim tikiu
[Pried.]
Ir meldžiu tave jei pasiklysi tu kely
Nepalik, neapleisk manes
Jeigu per mažai myliu, gal todėl per daug kenčiu
Tu lydėk mane tavim tikiu
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal