Mėlynoj dangaus platybei skraido paukštis nebilys
Jam visi vaikystei sakė kad tikrai jis neskraidys
Netikėjo kai išgirdo kad maži sparneliai jo.
Kad negali jis pakilti Kiek aukščiau nei broliai jo.

Kilk ir tu, nebijok svajot
Nebijok ieskot, toliu melynų.
netikek jeigu kas sakys, kad nebėr žvaigdžiu dar ne atrastu.

Kilo paukstis į padangę, siekti saulės spindulių
Ir už tai kuo jis tikejo, buvo atstumtas kitų
Ir palikęs brolių burį, jis pakilo ant uolų
Kad nuo ten galėtų skristi vis arčiau link debesų

Pr.: _______________,,_________,,____,,__________

Jis tikėjo kad šviesybė daug stipresnė nei tamsa
Kad laimėti gali meilė jeigu ji ne per silpna
Kad žmogus kaip paukštis laisvas tik neturi jis sparnų
Bet pakilt jis gali daug aukščiau virš debesų.

Pr.: ____________-,,________________,,__________