[Verse 1]
Zena, you've squared your toes
But your friendly nose, hangs around
You're still a ballerina, everybody knows
But your feet are on the ground
But as the years go by and points comply
With ever more relief
Then patterns in repeat can begin
[Verse 2]
To have your children, your flock of birds
Your branch among the wood
You'll try to tell them, but you're lost for words
'Cause it's so absurd, how good
And as those years go by they'll look upon you
Kindly like a friend
A pattern in repeat
And never ends
[Outro]
Pullеd for meaning, I arched my back
And then from thе black you were born
Forward leaning at first, abstract
You soon contract into form
And now the time leaps by and starts to fly
And only then can I see
That we're patterns in repeat
And we'll always be
Suprantu tokį požiūrį... Tačiau tokiais atvejais aš visada sakau bandyti žiūrėti į šviesiąją pusę. Geriau džiaugtis, kad buvo, kad teko pabūti koncertuose (jei teko), o neliūdėti, kad išėjo (ar neužsibūti su mintimi per ilgai, kad išėjo).
O man dabar ir a-ha asocijusis tik su tamsa. Daugiau koncertų nebus. Arba ryšis kam nors panašaus kaip Ozis. Diagnozė ta pati. Tai darosi sunku klausyt savo mylimiausių. O ir šiaip niūrios mintys apnikę
Niekada normaliai taip ir nepanagrinėjau jų muzikos, apart visiems žinomų pasaulinių hitų nelabai ką žinau apie juos, bet music'e jie ganėtnai mėgstami, tai vis nugirstu ir kitas dainas, kurios sufleruoja, kad galbūt jie daugiau nei tik hitai.
Gaila. Man Minor Eart | Major Sky patiko būtent tos, sakykim, niūresnės, dainos. To Let You Win, Little Black Heart, Thought That It Was You, I Won't Forget Her tikrai yra labiau nei titulinė ar Summer Moved On. Gal todėl, kad taip ir nenugrotos.
Nenormaliai laukiu naujo Paradise Lost albumo. Liko 49 dienos pagal Spotify skaičiuoklę. Labai smalsu ar visas bus toks geras, kaip du išleisti singlai.