Krito palengva medžių lapai, lyg šešėliai,
Gąsdino mane, kad nebus jau vasarėlės.
Tu buvai šalia ir abu liūdėjom, kad nėra
Saulės danguje.
Priedainis:
Netikėjom, ne, kad jau mūsų meilė baigias,
Kad ateis žiema, kris į žemę baltos snaigės.
Nusineš jausmus į ledinę šalį ir ilgai, ilgai
Lauksiu aš pavasario viena.
Jau dabar žiema, krinta baltos, purios snaigės,
Tu vis tiek šalia, o jau greit ir sausis baigsis.
Šypsena gera, kaip miela saulutė danguje
Šildo vėl mane
Priedainis
Netikėjom, ne, kad jau mūsų meilė baigias,
Kad ateis žiema, kris į žemę baltos snaigės.
Nusineš jausmus į ledinę šalį ir ilgai, ilgai
Lauksiu aš pavasario viena.

O šiandien matau, kaip balta žemelė juokias,
Lyg obels žiedais stovi medžiai pasipuošę.
Jau dabar žinau, - gali sužydėti ir pavasaris,
Nors ims ir karaliaus gili žiema.