Karuselėj šioj žemėj sukamės
Nors siaučia audros, žiaurios nevilties
Išsiskyrimo, pykčio, netekties, jų daug išties

Jos veržiasi, iš visokių kampų
Žmonių širdis, suraižo lyg stiklus
Sudaužo viltį, baimę atneša
Banga audrų, audrų gausa

Priedainis
Šimtą metų, vėjas lyg supynėse
Sukasi ratu
Šimtą kartų grįžta ir prasideda
Viskas nuo pradžių

Juk net žmogus, pakyla po audros
Diena išaus, neliks minties piktos
Tegul nurimsta, vėjas širdyje
Ir manyje, ir tavyje
Pried.

(2 kartus)
Vėjas permainų rytoj pakils
Praeitis lyg pasimirš
Jis pakils, padvelks mums meilę gerumu
Vėjas permainų