Just as I predicted it would go
We will never see the light again
Is this what all belived in?
Our future has lost its meaning
And will be put to sleep
[CHORUS]
Now it all seems so clear
We shouldn't have let our dreams disappear
And the end is so near
Perpetual twilight is here
Now the day we all feared is here
The time has come to shed your final tears
The sun once so brightly shining
Has lost its glow - ever dying
Like the rest of mankind
The sky is soon burning and we stand awaiting our fate
No one to save us, our heavenly father awaits
Death from above, reign of terror has come upon you
We are the ones, damned for all time, see what's become of our lives
So now we write the final epitaph
Close your eyes and slip away in time
The strength of our nuclear powers
Destroyed us from now and ever
Now we will find our peace
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...