I just can't see why you can't see what I mean,
but I can't make things any plainer, the words get in the way -
is that quite what I mean?
If not now, then certainly sooner or later
we've got a problem with communication -
look, I scrabble with my hands
I try to get some head-room from the elevation
but you just don't understand
Most of the things we say mean we most of the time
treat our speech with derision,
flap our hands in body-telegram - I know that gets through
so much better than anything said with precision.
We've got a problem with communication
and it's getting quite absurd...
Well, I think I'm going to flip out from the sheer frustration,
yes, I'm losing faith in words.
We've got a problem with communication,
only getting through in anagrams -
I try to get some linkage from articulation,
I try to get some head-room from the elevation,
I try to pull back something from my education...
Yes, I try to, try to, try to but I just don't understand,
I try, I just don't understand,
I talk, you just don't understand.
Sometimes I don't know why I bother,
but I'm bothered.
Jei paklaustumėt manęs prieš gerą penketą metų, būčiau sakęs, kad Losing Faith In Words yra eilinė gera daina labai stiprioje A Black Box albumo pirmoje pusėje. Bet pastaruosius kelis metus tai patapo mano viena go-to Hammill'io dainų. Ankstyvojo 9-ojo dešimtmečio Hammill'io dainos turi nuostabų aranžuotės build-up'ą ir čia vienas geriausių to pavyzdžių. Viskas prasideda nuo intymiai, jautriai skambančio sintezo linijos (pirmas posmas dėl to nuskamba tikrai šiltai mano ausiai), o po jo nuostabiai pirmas planas užleidžiamas puikaus grožio pianino melodijai ir tik ties antruoju priedainiu gauni pilną aranžuotę ansambliui, kuri su tokiu intriguojančiu vystymu tik įgyja daugiau poveikio. Beveik norisi kažkokios dar energingesnės staigmenos trečiam posmui ir daina beveik užsibaigia nuviliančiai, bet vis tik trečias posmas ausį patraukia sudėtingom Hammill'io vokalinėm frazuotėm. Gal norėtųsi kažkokios stipresnės kulminacijos, bet ir be jos dainą vertinu puikiai, silpnesniu 10-uku.
Matytumet, Silentistas online. Viskas regis tvarkoj. Tik metus ne zodzio puslapyj nesurezga, children of bodom ir bury tomorrow 10-ais vertina kasdien.
2 sportai, kur kartais reikia galvos.
Balti, juodi laukeliai. Karalius, bokštas, pėstininkas...
Čia šachmatų žaidėjai Mintis į priekį gena tinka.
Čia galvą naudot privaloma, Strategija – apgalvota.
O futbolo aikštėje, žiūrėk. Kova verda beprotiška!
Kamu
Bet jeigu is 48 saliu kur LT reitingu lentelej yra140ieji pasaulyje, ateityje turesim gera komanda, to pasekoje - ir stadijona, as nebetylesiu kaip sirgalis. Reksiu, spardysiu kamuoli, losiu totalizatoriu ir nesirgsiu uz kokia yiponcu komanda kaip snd
Ka reik daryti kad nemiegotu ant zemes kamuoliai? Reik juos spardyt metyt ar kitaip gniauzyt, nes apkerpejes daiktas sukiuza, sudziuna, nebestangrus - ypac vasara! Kick de bol ;7]
2026 m. kovo 8 d. 17:47:20
Jei paklaustumėt manęs prieš gerą penketą metų, būčiau sakęs, kad Losing Faith In Words yra eilinė gera daina labai stiprioje A Black Box albumo pirmoje pusėje. Bet pastaruosius kelis metus tai patapo mano viena go-to Hammill'io dainų. Ankstyvojo 9-ojo dešimtmečio Hammill'io dainos turi nuostabų aranžuotės build-up'ą ir čia vienas geriausių to pavyzdžių. Viskas prasideda nuo intymiai, jautriai skambančio sintezo linijos (pirmas posmas dėl to nuskamba tikrai šiltai mano ausiai), o po jo nuostabiai pirmas planas užleidžiamas puikaus grožio pianino melodijai ir tik ties antruoju priedainiu gauni pilną aranžuotę ansambliui, kuri su tokiu intriguojančiu vystymu tik įgyja daugiau poveikio. Beveik norisi kažkokios dar energingesnės staigmenos trečiam posmui ir daina beveik užsibaigia nuviliančiai, bet vis tik trečias posmas ausį patraukia sudėtingom Hammill'io vokalinėm frazuotėm. Gal norėtųsi kažkokios stipresnės kulminacijos, bet ir be jos dainą vertinu puikiai, silpnesniu 10-uku.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas