Just across the street from London’s Paddington Station, is a small photo shop where I have occasionally taken in some film for developing. The voyeuristic delights (and horrors) of processing the customers’ holiday snaps must be a poor substitute for the chance to leave cold and rainy old Paddington for the balmier climes of foreign parts.
And some of those foreign parts, in all their gynaecological detail, doubtless show up in the work load from time to time. Oh, well: brightens up a drab day doesn’t it? And most of the snaps get stuck in a bottom drawer and forgotten; better remembered, perhaps, by the photo processor than the picture-taker. Think about it when next you drop off the roll of film with the bared buttocks of Auntie Maude by the swimming pool.
Funny old waste of trees, most holiday photos……
A Morris Minor, a café noir –
Banana smoothie, snails in a jar.
Three dodgy sailors, a girl on skates –
A little too muscled from doing weights.
A family wedding, a sushi bar –
Sand in the Seychelles, karaoke star.
Lads on the razzle get lost in love.
Paddington station, rain clouds above.
The crumpled sheets of a long hot summer.
Stored images like an acorn, drop.
Squirreled away, but still remembered
by the man in the photo shop.
Rush hour on Praed Street: behind the glass –
a picture process, in one hour fast.
Intimate portraits of topless wives –
flashed indiscretions: snap-happy lives.
Kitoj pusėj gatvės priešais Londono Padingtono stotį yra fotoatelje, kur aš kartais užnešu išryškinti foto medžiagą. Vujaristinis smagumas (ir siaubas) apdorojant klientų pripleškintas atostogų nuotraukas ne kažin kiek atperka galimybę iškeisti šaltą lietingą seną Padingtoną į malonesnį užsienietišką klimatą. Kai kurios tos iš užsienio savo ginekologinėmis detalėmis, be abejo, karts nuo karto pasidemonstruoja užkrautame darbe. Tai kas: praskaidrina pilką diena, ar ne? Didesnė dalis nugula į apatinį stalčių ir užmirštama; jas geriau atmena galbūt tas, kuris išryškino, nei tas, kuris fotografavo. Pagalvokit apie tai, prieš užnešdami filmo kasetę, kurioj Tetulė Maude plika sėdyne prie plaukimo baseino.
Keistas tas medienos eikvojimas didumai atostogų nuotraukų... ...
Automobilis „Morris Minor“*, café noir –
sraigės stiklainyje, bananinė putra.
Trys mitrūs jūreiviai, čiuožianti mergina -
nuo svarmenų raumenų daugiau nei gana.
Suši baras, vestuvės savųjų rate,
smėlis Seišeluose, žvaigždė karaoke.
Ūžaujantys jaunuoliai meilę plėšiantys.
Kybo lietaus debesys, Padingtono stotis.
Ilgos karštos vasaros glamžyti lakštai.
Nuotraukos, lyg gilės, sumestos meste.
Laikomos atsargai, bet jas vis dar mena
tas darbuotojas iš fotoatelje.
Grūstis Praid Stryte: skelbia už stiklo -
"valanda - ir nuotrauka pagaminta".
Intymios su žmonų biustais nuogais–
nekuklumas šmėkšo: kadre džiūgūs laikai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.
2010 m. liepos 17 d. 17:22:21
FOTOATELJE
Kitoj pusėj gatvės priešais Londono Padingtono stotį yra fotoatelje, kur aš kartais užnešu išryškinti foto medžiagą. Vujaristinis smagumas (ir siaubas) apdorojant klientų pripleškintas atostogų nuotraukas ne kažin kiek atperka galimybę iškeisti šaltą lietingą seną Padingtoną į malonesnį užsienietišką klimatą. Kai kurios tos iš užsienio savo ginekologinėmis detalėmis, be abejo, karts nuo karto pasidemonstruoja užkrautame darbe. Tai kas: praskaidrina pilką diena, ar ne? Didesnė dalis nugula į apatinį stalčių ir užmirštama; jas geriau atmena galbūt tas, kuris išryškino, nei tas, kuris fotografavo. Pagalvokit apie tai, prieš užnešdami filmo kasetę, kurioj Tetulė Maude plika sėdyne prie plaukimo baseino.
Keistas tas medienos eikvojimas didumai atostogų nuotraukų... ...
Automobilis „Morris Minor“*, café noir –
sraigės stiklainyje, bananinė putra.
Trys mitrūs jūreiviai, čiuožianti mergina -
nuo svarmenų raumenų daugiau nei gana.
Suši baras, vestuvės savųjų rate,
smėlis Seišeluose, žvaigždė karaoke.
Ūžaujantys jaunuoliai meilę plėšiantys.
Kybo lietaus debesys, Padingtono stotis.
Ilgos karštos vasaros glamžyti lakštai.
Nuotraukos, lyg gilės, sumestos meste.
Laikomos atsargai, bet jas vis dar mena
tas darbuotojas iš fotoatelje.
Grūstis Praid Stryte: skelbia už stiklo -
"valanda - ir nuotrauka pagaminta".
Intymios su žmonų biustais nuogais–
nekuklumas šmėkšo: kadre džiūgūs laikai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly