Piano piano, kaip iš krano
Visąnakt tik kapsi vienuma.
Tyliai, kaip pro rakto skylę
Norisi pažvelgt, bet sarmata.

O ten, kur paukščiai gieda,
Kur visai negėda apsiverkt slapta,
Ten, kur taip gerai,
Kur peri aitvarai,
Kur mūsų nėra...


Forte forte, pjaustom tortą,
Nieko nepaliekam, tik žvakes.
Jau gyvenimas už borto tolsta,
Kas jį kitąmet suras?

O čia mums meilės trūksta,
Viskas čia be druskos,
Skonio be.
Čia viltis nemiršta,
Tik parodo pirštą
Ir ate.

Oi, tik neklausk, kam skambina varpai,
Kodėl nukrinta žvaigždės,
Kaip mylis angelai...
Oi, tik neklausk, kur viso to prasmė,
Kodėl pasaulis apvalus,
O vidury – skylė?


Presto presto, kaip per sviestą
Slysta nesibaigianti diena,
Noris žemėn trenkt šį miestą
Ir palikti viską kaip yra.

O kažkur toli, žemės pakrašty,
Bevardėj stoty
Kaip iš senų motyvų ir vaikystės knygų
Vis dar laukia Paslaptingoji Ji.

Oi, tik neklausk, kam skambina varpai,
Kodėl nukrinta žvaigždės,
Kaip mylis angelai...
Oi, tik neklausk, kur viso to prasmė,
Kodėl pasaulis apvalus,
O vidury – skylė?