O kai mes į dangų eisim mirusių būriu
Skilinės sunokę vaisiai
Soduos iš kurių
Kils rudens vėlyvas dvokas
Sėklos išlekios
Ir kas buvo
Bus kaip sprogęs
Kaip po pabaigos.
O mes eisim ,nes girdėjom
Ūkė traukiniai,
Kad keliu šiuo vienas ėjo,
Tik seniai,seniai…
Keliais mes į dangų eisim
Tik kažkas sustos
Ir sustos taip baisiai,baisiai
Nelyg išduos
Neištars nė vieno žodžio
Tik atgal pasuks
Ant šaltų ūkų paklodžių
Mus paliks visus…
O komentaru daznumas negi pamirsom paprasta matematika? Jei vartotojas raso 30 komentaru per menesi karta dienoj, kai tuo tarpu kitas tik karta i men., tai aisku kad rasancio 30 bus uzgoziantis turinys nes kitas ju visai neraso.Reikia mokytis reliatyvuma
Yra pasiulymas. Sprendimas rasantiems iki 400 zodziu komentarus. Padaryti matoma tik dali komentaro. O paspaudus "skaityti daugiau..." issiskleidzia pilnas komentaras jei kazkam jo reikia
pramoginis puslapis, o jis neva linksmina. Tik ką – save ar mus, tai mums turbūt klausimų nekyla. Nuo tokių pramogų norisi būt kuo toliau. Jei tokia veikla jam rodosi kaip puslapio aktyvumo palaikymas, tai ką aš žinau...
Konstruktyvumo tokiame elgesyje nematau, destrukciją – taip. Net nesikabinėjant prie tų paklodžių šaltinių, akivaizdu, kad tai AI produkcija. Tik kažkodėl abejoju, ar kas nors tai skaito. Tai viena. Antra, prisimenu neva argumentavimą, kad Music'as yra
man, ar tai trolinimas, ar realus nesuvokimas, kad elgiamasi negražiai (švelniai tariant). Ir vis tiek tai nėra brandaus žmogaus elgesys. Tai panašiau į mažo vaiko kritimą ant parduotuvės grindų, kai tėvai nenuperka norimo žaislo.
Palaikymas palaikymu, bet „tie, kas ne su manim, tie mano priešai“. Įžvelgiu tokį mąstymą. Ir tos kilometrinės rašliavos atrodo lyg bandymas susirinkt visu įmanomus (ir neįmanomus) aktyvumo taškus, nors jie nieko nebereiškia. Tai ir lieka neaišku, bent ma
2010 m. kovo 4 d. 10:40:56
____________________
Iš filosofiškai pabaltintų karstų aš išmetu tai, kas juose yra, ir juokiuosi sardonišku įniršiu.