Du centimetrai iki tavęs ir jų tuoj neliks,
Kai supa tiktai tamsa ir nakties tyla galim tik aistroj paklyst.
Maksimum artumo, maksimum švelnumo - jau nieko nieko nesakyk.
Pamiršę visas klaidas, praeities žaizdas,
Galim vėl pakilt, galim vėl mes skrist.
Per mažai nakties, per daug žodžių,
Lūpom prisiliesk, savim nuodyk,
Sujauk manas mintis ir degink lyg ugnis,
Meluok, kad nesibaigs ši naktis.
Du milimetrai iki tavęs, bet vis dar per daug,
Jaučiu tavo šilumą, jausmo gilumą, nebenoriu laukt ilgiau.
Maksimum artumo, maksimum švelnumo - jau nieko nieko nesakyk,
Pamiršę visas klaidas, praeities žaizdas,
Galim vėl pakilt, galim vėl mes skrist.