Ką čia žmogau gali pasakyti,kai groja dieviškai....

O teip 

Iš tiesų, prieš labiau pradėdamas domėtis PF, maniau, kad čia jų geriausia daina. Bet vėliau, išgirdus kitas, pajutau jau minėtą nepinkfloidišką skambesį. Mano įtarimai pasitvirtino skaitant įvairią medžiagą apie albumų ir dainų kūrimo procesą. Dabar neprisimenu pačio šaltinio, nes tai buvo prieš dvejus ar dar daugiau metų, bet pagal Wikipedia(na, gyvenimas išmokė aklai ja nepasitikėti, bet gal šioje situacijoje tiks) prodiuseris pamatė potencialą tapti hitu šioje dainoje (arba, kitaip sakant, jo akys pasidarė $ formos). Būtent jis pasiūlė tokį "diskotekinį" ritmą - deviaciją nuo ankstesnių PF darbų, kurie yra klausoma, o ne šokama muzika (1981 išleistas albumas ironišku pavadinimu "A Collection Of Great Dance Songs").  

Prodiuseris Bob Ezrin pasakoja, kad buvo taip: jis, išgirdęs ankstyvą dainos versiją su nauju disco ritmu pasakė: "Vyručiai, čia hitas! Bet jis tik minutė ir dvidešimt sekundžių. Mums reikia dviejų posmų ir dviejų priedainių!", o ketveriukė jam atsakė "Na, tu jų negausi. Mes nedarom singlų, todėl atsipisk."(čia pasireiškia mano minėta tendencija koncentruotis į albumus kaip visumą, o ne po vieną kūrinį). Vėliau dėl įvairių įvykių daina tapo tokia, kokią mes ja žinome dabar.  

Kodėl 1 ir 3 dalys netapo žymesnės? Ne tik dėl to, kad jos trumpesnės, mažiau "mėsingos", nei antra dalis, ir būtent todėl mažiau tinkamos plačiosioms masėms. Manau, kad todėl, jog ilgą laiką mokykla Didžiojoje Britanijoje buvo labai kontroversiška tema. O kai buvo susintetinti keli posmeliai apie protestą prieš mokyklą, staiga 2 dalis pasidarė visų diskusijų karštaja tema. 

Nepinkfloydiškai? Manau, kad Pink Floyd pakankamai gerai ir šioje dainoje atsiskleidžia... Labai nedidelis skirtumas šitos ir Dark Side Of The Moon dainų (iš skambesio). Na, bet aura vis kitaip kitiems atsiskleidžia... Pripažįstu, ši daina neturi tos tokios dvasios ir tekstas paprastėlis. Na, bet radijo komercija atskirus individus paverčia tos pačios nuomonės masėmis... Todėl taip ir mane pavertė... Matyt. Na, šioje dainoje tikrai nematau nieko blogo. Tik vėl, kad ir yra geresnių tame pačiame The Wall albume, bet ji vis tiek išliks akcentu, nes vėlgi ji yra populiaresnė už kitas. Na, o tavo tas pasakymas, kad ši daina buvo kurta radijo komercijai... nelabai norėčiau tikėti... Va tada kyla klausimas: kodėl 1 ir 3 dalys netapo žymesnės?

Na bent jau taip man atrodo...

Mano manymu, ne geriausia, o populiariausia. Deja, visuomenė, apie kurią kalbi, yra girdėjus tik šitą(na, gal dar, geriausiu atveju, ir WYWH), ir jau save laiko PF fanais ir žinovais. 

Daug geresnių dainų už šitą yra vien The Wall albume, o ką jau kalbėt apie visą jų kūrybą. Šis kūrinys yra tiesiog bandymas sukurti dainą, kurią galima išleisti kaip singlą su tikslu, kad ji taps hitu radijo stotyse, kas yra visiškai priešinga jų ankstesnei koncepcinių albumų stilistikai. Taip ir buvo. Vien jau tas devalvuoja dainos vertę, o dar pridėkime tai, kad ji visur vadinama geriausiu jų darbu, a la magnum opus, tada jau darosi šlykštu. Aišku, nederėtų nemėgti dainos už tai, kad ji "per daug visur grojama" ar "taip ir taip apie ją atsiliepiama", ką aš išsakiau anksčiau. Ji yra tikrai nebloga, bet tiesiog ji neskamba pinkfloidiškai ir nepulsuoja tos pinkfloidiškos auros. 

Pati pati pačiausia daina, viena iš tų, kurias bent kartą per dieną įsijungiu ir paklausau. Pink Floyd'ų šedevras taip pat puikiai įsilieja į albumo kontekstą ir tekstas... Labai atitinkantis paauglišką mąstymą ir stovį. Išties šedevras ir dėl instrumentinės partijos. Puikiai Gilmour'as sugrojo. Turbūt šią dainą galima vadinti labiausiai pasisekusią jiems, nors be jos yra pilna tokių pat puikių dainų. Bet visuomenėje jį vertinama, kaip pati geriausia Pink Floyd daina, tačiau jų repertuare dar mažiausiai dešimtis tokių įspūdingų dainų. Na, o šią laikau pačiu albumo "The Wall" svarbiausiu akcentu... 

Šiame komentare atsiskleidžia priežastys, dėl ko ši daina verta nors ir 100 balų