Prie jūros, prie mėlynos jūros
Įkaitusios saulėj figūros
Ir mes abudu kaip balti laivai
Susitikom nelauktai.

Jei būtum tu saulėj įdegus,
Tarp tūkstančių liktum prasmegus,
Ir aš praplaukęs būčiau pro tave
Mėlynų bangų srove.

Nuo jūros paviršiaus laivai pamos,
Už juos nepamirškim pakelt pirmos,
Gal jie atplukdys iš šiltų kraštų
Daug dienų, neregėtai karštų.

O prie jūros, prie mėlynos jūros
Įkaitusios saulėj figūros
Ir bangos mūsų jausmo to gilaus
Niekada nebenuplaus.


Prie jūros, prie mėlynos jūros
Įkaitusios saulėj figūros,
Vandens orkestras savo ošimu
Mus vilioja iš namų.

Juk saulėtos dienos – tai šventė,
Nuo karščio garuoja pakrantė,
Svaigina rudo lyg alaus puta
Nerami banga šalta.

Ant jūros paviršiaus undinės gros,
Už jas nepamirškim pakelt antros,
Gal jos mums atneš iš vandens gelmių
Daug dienų, neregėtai ramių.

O prie jūros, prie mėlynos jūros
Įkaitusios saulėj figūros
Ir bangos mūsų jausmo to gilaus
Niekada nebenuplaus.


Prie jūros, prie mėlynos jūros
Įkaitusios saulėj figūros
Ir bangos mūsų jausmo to gilaus
Niekada nebenuplaus.