Anksčiau man visas "Lauke ir viduj" įrašo grožis sukosi aplink keturių dalių siuitą "Atminties Laivas", kurį sudaro visą antrąją albumo pusę. Nepaisant to, kokia progrokiška, sumani ir ekstensyvi ta kompozicija, aš jos klausau retai, o jau kurį laiką mano go-to daina yra "Prie kiekvienų durų". Simpatijos šiai dainai nenustoja augti... pradėkim nuo labai vaizduotę žadinančio teksto (klausantis jo visa grafika ir visi atspalviai vizualizuojasi mintyse labai lengvai). Bet mane dar labiau traukia, kaip suderinta melodinė dainos pusė su progrokine aranžuote: nepaisant to, kokia grandiozinė yra gitaros solo dainos įžangoje, koks dinamiškas būgnavimas ir bosavimas bei koks ryškus mikse ir koks svarbus visai dainos atmosferai yra klavišas, šie elementai neužgožia šios dainos melodijos grožio, ją kaip tik akcentuoja ir sustiprina. Visa dainos sandara labai patraukli (instrumentiniai segmentai yra būtent ten, kur jų labiausiai norisi). Todėl pastaruosius kelis metus, bent jau subjektyviai, "Prie kiekvienų durų" yra mano mėgstamiausia Saulės Laikrodžio daina. 10 balų.