To be a part of your smile
To be a part of your heart
To take away the pain from your heart
Who knows, someday, I will understand you
I’m looking at your soul
I close my eyes to your twisted mind
Who knows, someday, I might understand you
For you, I burned down my sacred garden
I drowned my hopes and dreams
And everything that I believe in is all dust now
How come I lose my pride so easily?
And once again I close my eyes
I don’t mind letting myself go
And feeling the joy when you laugh
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.