Fly alone into the dark and the cloud of memory
To see the world and angels be hurled into the sea
Of misery and cease to be
Black bird fly, rise very high
To a place above (the) sky
Take me away, lead astray
Where I find another day fly high to a place above the sky
Fly away where I find another day
Black bird fly, rise very high
To a place above (the) sky
Take me away, lead astray
Where I find another day
Fly high to a place above the sky
Fly away where I find another day
The black bird carry me on it's wings
To a place beyond the flood of memory.
The Raven of Dispersion from
A'arab Zaraq fly in ecstacy.
Suprantu tokį požiūrį... Tačiau tokiais atvejais aš visada sakau bandyti žiūrėti į šviesiąją pusę. Geriau džiaugtis, kad buvo, kad teko pabūti koncertuose (jei teko), o neliūdėti, kad išėjo (ar neužsibūti su mintimi per ilgai, kad išėjo).
O man dabar ir a-ha asocijusis tik su tamsa. Daugiau koncertų nebus. Arba ryšis kam nors panašaus kaip Ozis. Diagnozė ta pati. Tai darosi sunku klausyt savo mylimiausių. O ir šiaip niūrios mintys apnikę
Niekada normaliai taip ir nepanagrinėjau jų muzikos, apart visiems žinomų pasaulinių hitų nelabai ką žinau apie juos, bet music'e jie ganėtnai mėgstami, tai vis nugirstu ir kitas dainas, kurios sufleruoja, kad galbūt jie daugiau nei tik hitai.
Gaila. Man Minor Eart | Major Sky patiko būtent tos, sakykim, niūresnės, dainos. To Let You Win, Little Black Heart, Thought That It Was You, I Won't Forget Her tikrai yra labiau nei titulinė ar Summer Moved On. Gal todėl, kad taip ir nenugrotos.
Nenormaliai laukiu naujo Paradise Lost albumo. Liko 49 dienos pagal Spotify skaičiuoklę. Labai smalsu ar visas bus toks geras, kaip du išleisti singlai.
2019 m. sausio 21 d. 16:46:06
Moteriškas duetas savo grožiu nenusileidžia garsiam Leo Delibo "gėlių duetui" iš operos Lakme.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly