Gregas: Titulinė daina yra šiek tiek prieštaringa. Tai rojaus ir pragaro susiliejimas. Ji triumfuojanti, bet be gyvybės. Šlovinga, bet groteskiška.

Nikas: Pirmoji pusantros minutės žengia į sritį, kurioje nebuvome lankęsi keletą metų. Bet manau, kad ji puikiai dera su „šiuolaikiškesne“ PL antrąja puse... Ši daina yra apie baimę, aš apie baimę rašau nuolat. Suaugus baimė pasireiškia visiškai kitaip nei Vaikystėje, bet kai ji užklumpa jausmas yra lygiai toks pat. Kalbant apie albumo pavadinimą „Requiem“ - sunki muzika apskritai netinka laidotuvėms, bet tikiuosi, kad kai kurios iš šių dainų beveik tinkamos ;-)

Džefas: Ši daina bus grojama mano laidotuvėse! Turbūt mano mėgstamiausia daina albume ir nauja „Paradise Lost“ aušra. Paliestos visas geriausios „Paradise Lost“ praeities ir ateities daliys. Absoliučiai įsimintina ir agresyvi su gražiomis pagrindinėmis eilutėmis. Viena geriausių mano kada nors atliktų dainų. Joje yra viskas!

Slow the art of fear
Writhe against the fading
In these sheltered years
I escape from this cruel world

Chose to domineer
Thrive against all failing
Are these wretched tears
Just remains of my ruined worth...

You'll never save me again....
Reanimate me again...

Into the grave
With all the symptoms you create
Into the fray
With all the sickness you'll remain