Čia yra geriausia mėlynosios rapsodijos versija. Aš mėgdavau paklausyti originalios aranžuotės orkestrui, bet aš visada galvodavau: „juk čia beveik džiazo kūrinys, jį šiek tiek slopina Geršvino bandymas jį pritempti prie klasikinės muzikos kanonų, nors melodijos išties įspūdingos. Norėtųsi kažkokio sprogstamo užtaiso.“ Ir LTE išgrynino visą gėrį iš originalios versijos ir ji pateikė Gershwin on steroids stiliumi, kuris man labai surezonavo. O tai ir parodo, kas per kolektyvas yra LTE: ketveriukė sugeba užkurti pirtį iš akademinės muzikos gabalo, parašyto orkestrui. 10 balų.