Lack-lustre vacuum magnetises the land,
scopeless material in ruthless demand,
concrete spectacle superficially grand,
divine animation buried in sight.
[Chorus:]
We'll rise from the ashes of stagnation,
crystal warriors of damnation.
Nullified grafters manufactured from the womb,
out of the repro-clinic into household tomb.
Drag the nothing tiring through coal-dark underground,
drive the wheels of iron round and round.
[Repeat Chorus]
Scouring eyes sear through that book of lies,
and to the truth, well our search is dignified.
Whilst the yawny drone of physical machinery
march in robot mode to terminal destiny.
Microscopic observance, forsaken innerland,
spiritual inertia, absorbed in bland,
well our significance shan't sink in their charade,
'cos through their drab pantomime I say we're gonna ride!
Tas albumas apskritai, manau. Nors pačiam albumui duota daugiau like'ų, nei atskiroms dainoms. Aš pati taip padariau. Bet atsimenu, kažkada norėjau sugrįžti ir deramai įvertinti visas dainas, bet tas laikas taip ir neatėjo, kaip dažnai būna...
Kaip keista, visad galvojau, kad From Her to Eternity seniai viena mėgstamiausių jų dainų, ir klausyta ne kartą, bet net nebuvau palike'inus, ir dar buvo tik 2 like'ai music'e!
Dauguma dainų jų gyvai atliekamos tikrai nuskamba geriau, ar gal tiksliau, palieka įspūdį, nes atliekama su daug aistros ir ekspresijos. Rings of Saturn turbūt vienas geresnių pavyzdžių, kaip stipriai gali skirtis tas įtaigumas.
Aš pasirinkau Skeleton Tree, nes aš niekad nebuvau tos dainos fanu, bet vakar koncerte kažkaip gražiai ausiai nuskambėjo ir nustebino. Bet iš tikrųjų daug dainų skambėjo stipriau negu studijoj.
Man tiek daug dainų imponuoja iš praėjusio vakaro, kad nežinau kokią ir pasirinkti dienos dainai, tad galimai mano reakcija bus pavėluota Beje, bus galima laukti ir įrašo iš manęs, kai tik atrasiu laisvesnę minutę.
Jo koncas Vingyje 2022-ais buvo nepakartojamas, bet manau šįvakar jis perspjovė save. Ir ne tik todėl, kad šįkart sugrojo vieną mano mėgstamiausių visų laikų dainų Hollywood.