Man pasirodė, kad Konditerijus grynai iš savo perspektyvos pakomentavo, bet išsireikšta neaiškiai, su užslėpta mintim. O Alvydas išnarpstė objektyviai ir labai logiškai tekstą. Vis dėlto, dainą galima interpretuoti ne vienu būdu. Beje, ne Roberto ji parašyta, o Phil Johnstone ir David Barratt.

Kodėl apie tai absurdiška kalbėti? Aš remiuosi konkrečia dainos teksto medžiaga. Čia vienas iš begalybės įmanomų atvejų.

Daina parašyta 88-ais, bet taikyta lyg specialiai dabartiniam laikmečiui. Šitas naujas žmogus, aštraus proto, gerai suręstas ir patraukliai įdegęs, nepriekaištingai tyras toks yra tik iš paviršiaus. Giliau pažvelgus tai tuščias kevalas, nupoliruotas siekiant socialinio statuso. Toks tipas kerštingas ir agresyvus (čia Robertas taiko kandžią šaradą "You were pumping iron as I was pumping irony"). Retorinis klausymas "Dangus žino" užduodamas sau, negalint suprasti, kadėl įsivėlė į santykius su tokio tipo partneriu (partnere).

 Toliau dainuojama subtiliai žaismingai apie būseną meilės akto fazėje. Man kyla dvejonės dėl teksto supratimo eilutėje "Now I find myself fully occupied and half alive" -  visa esybe dalyvaujantis tame ir leisgyvis (malonumas artimas mirčiai), ar dalyvauja, tačiau emociškai lieka tuščias?

 Labai vykęs sugretinimas: plačiai atmerktos akys (the whites of their eyes), užsimerkia, lyg visiškai neromantiškas Tonton makuto negailestingas šūvis (shoot).

 Bet priimamas kompromisas siekiant konformizmo. Be drabužių abi pusės susivienodina, abejoms pusėms negalioja jokie apribojimai.

Žmonių santykiai sudėtingas mechanizmas, veikiantis nesilaikant nei logikos, nei principų. Štai kodėl tas „Heaven knows“.

Atėjo kelios mintys. Paviršutiniškai kalbant, rimas toks, kad reperiams tik slėptis. Triuškinančiai, bet ir poetiškai sukaltas tekstas. O kalbant apie dalykus, apie kuriuos absurdiška bandyti kalbėti žodžiais.. Gyvuliška ar pirmapradė tėkmė, kur kognityviškai to nei sukursi, nei suprasi. Žavi ir žadina norą atrasti tą gyslą.