Mūsų vaikiškas juokas nurimo
Paskutinio skambučio aiduos
Ir daugiau nebebus pratęsimo -
Nebėra šiam romanui kreidos.

Nežinia kokios sutemos laukia
Tuščiame ateities traukiny...
Šią akimirką tapom suaugę,
Nesupratę, kad mes jau vieni.

Čia liko mūsų paslaptys ir klaidos,
Laimingi šypsniai, ašarų lašai.
Čia liko mūsų pats gražiausias laikas,
Kurio, atrodo, buvo tiek mažai.

Paskutinįkart kylanti saulė
Mus grąžins į mokyklos klases,
Ir pabirsim kaip smiltys iš saujos
Į skirtingas pasaulio puses.

Nežinia kokios sutemos laukia
Tuščiame ateities traukiny...
Šią akimirką tapom suaugę,
Nesupratę, kad mes jau vieni.

Čia liko mūsų paslaptys ir klaidos,
Laimingi šypsniai, ašarų lašai.
Čia liko mūsų pats gražiausias laikas,
Kurio, atrodo, buvo tiek mažai.

Čia liko mūsų paslaptys ir klaidos,
Laimingi šypsniai, ašarų lašai.
Čia liko mūsų pats gražiausias laikas,
Kurio, atrodo, buvo tiek mažai.

Čia liko mūsų paslaptys ir klaidos,
Laimingi šypsniai, ašarų lašai.
Čia liko mūsų pats gražiausias laikas,
Kurio, atrodo, buvo tiek mažai.
Kurio, atrodo, buvo tiek mažai.