Aš nežinau, ar tai lietus
Praėjo šiąnakt mano langu.
Nugelto lapai ir nieko nebebus,
Tik ilgesys ant mano rankų.
Tik ilgesys ir ši daina
Mane gimtadienį aplanko
Seni draugai, sena kalba
Ir liūdesys kažkur už lango.
Aš rudeninis, paukštis rudeninis
Ruduo į žemę atnešė mane
Ant savo skausmo kasdienybės
Savam pageltusiam, pageltusiam delne.
Ant savo skausmo kasdienybės
Savam pageltusiam, pageltusiam delne.
Aš nežinau, gal tai lietus,
Prabėgo šiąnakt tavo langu
Nugelto lapai ir nieko nebebus,
Tik ilgesys ant tavo rankų.
Tik ilgesys ir ši daina
Tave gimtadienį aplanko
Seni draugai, sena kalba
Ir liūdesys kažkur už lango.
Aš rudeninis, paukštis rudeninis
Ruduo į žemę atnešė mane
Ant savo skausmo kasdienybės
Savam pageltusiam, pageltusiam delne.
Ant savo skausmo kasdienybės
Savam pageltusiam, pageltusiam delne.
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal